Kam nepatinka senoviniai vafliai? Na, gerai, yra žmonių, kuriems šie miltiniai kepiniai buvę nebuvę, bet man jie patinka. Man juos kepdavo močiutė, mama, o dabar pagaliau ir aš... Kodėl pagaliau? Todėl, kad kai senoji vaflinė sugedo aš ilgai negalėjau rasti pirkti jos tos tikros senovinės. Ir kai dabar aš vėl ją turiu tai laikas nuo laiko lepinu namiškius.
Tai puikus senovinis receptas atkeliavęs iš mano vaikystės ir jo nekeisiu į jokius kitus "naujadarus". Ir kai vakar pas vieną tinklaraštininkę perskaičiau, kad kepiniai su cukrumi ir miltais jau atgyventa, o augalinės kilmės, be gliuteno, be pridėtinio cukraus yra "ant bangos" ir teisingas pasirinkimas šiek tiek suėmė pyktis.Nu kaip gi čia? Visa laimė, kad aš madų nesivaikau, o ir saldumynų nevalgau kasdien, tad man patinka tai kas skanu, o ne tai, kas madinga.
Skubu rašyti nors ir nemadingo, bet labai skanaus recepto.
24 vnt, apie 30 min.
200 g sviesto
200 g miltų
200 g cukraus ( galite pagal savo skonį mažinti)
5 kiaušiniai
Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atidėkite į šoną.
Sviestą ištirpinkite ir šiek tiek atvėsinkite.
Kiaušinių trynius suplakite su cukrumi ir ištirpintu sviestu, palaipsniui berkite miltus. Galiausiai sudėkite kiaušinių baltymus ir gerai išmaišykite.
Elektrinę vaflinę gerai įkaitinkite ir dėkite po šaukštą masės. Labai greitai kepasi, tad tik spėk suktis. Išėmus iš vaflinės greitai susukite vamzdeliu.
Skanu tiek prie kavos, tiek su pienu ar arbata.
No comments:
Post a Comment